Rašyk
Eilės (72246)
Fantastika (2173)
Esė (1688)
Proza (10354)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Atsimenu, prie Sovietų viskas buvo kitaip. Mes, vyrai, turėjome kitokias vertybes, turėjome daugiau laiko sau, turėjome širdis, kupinas polėkio, atviras krintančiom žvaigždėm ir užlietas krištolinio tyrumo meilės. Mes sėdėdavome po tamsiu, kaip nuodėmingos mintys, dangumi, prismaigstytu tų nepasiekiamų visatos deimantų, tų vaizduotę žadinančių šviesulių, tų karietų į vietas, dar nemindytas purvinos žmogaus kojos. Mes sėdėdavome po dangumi, prismaigstytu žvaigždžių. Mes sėdėdavome lauke, nepaisant to, jog spaudė kaulus traškinantis speigas, skausmingai šaldantis visus kvėpavimo kanalus. Fiziniai pojūčiai nublankdavo tos didingos akimirkos fone, kuomet mes, Sovietų vyrai, susiliedavome su visata.
  Taip, aš, Vaska, Ivanas ir Igoris mėgdavome susėsti kartu, palikę žmonas mieste ir kartu pasiimdami tik vieną moteriškosios lyties atstovę. Nepaisant to, jog mėgome ją laikyti šaltai, ji visada sušildydavo mūsų širdis. Ji visada būdavo ištikima. Ji niekada nesikeisdavo. Ir tomis stebuklingomis akimirkomis, kai nebegirdėdavome mašinų ūžesio, kai pamiršdavome, jog pasaulyje yra kitų žmonių, ji užvaldydavo mūsų jausmus. Ji suartindavo mus, tikrus vyrus.
  Tai buvo ypatingas jausmas. Atsimenu, kokiomis akimis į mane žiūrėjo Igoris, kai jam užvirdavo kraujas. Jose atsispindėjo žvaigždžių šviesa – ryški, kupina paslapties ir pirmapradžio grožio. Mes abu pravirkdavome, mūsų ašaros krito į veidrodinį ežero paviršių, jos krito į fantastiško tamsumo dangų ir virto žvaigždėmis. Ir Igoris jas vadino mano vardu.
  Atsimenu, kaip Igoris nusimesdavo šūbą, o po ja nebūdavo nieko, tik jo plaukuota, vyriška krutinė, garuojanti nuo karščio ir pulsuojanti auksinėje mėnulio šviesoje. Atsimenu, kad mes niekada nenusiimdavome kaliošų. Atsimenu raudoną, įkaitusį Igorio veidą, artėjantį prie manojo. Atsimenu, kaip mes buvome vyrai.
2006-01-15 20:08
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 16 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-22 16:24
idealistas
Odė kam? Sovietmečio vertybėms, Visatos pajautimui, degtinei, suartėjimui, vyriškai meilei?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-16 19:47
_I_
_I_
Įdomus posūkis. Na, bet nežinau, man tokie gabalai tiesiog per maži. Reikia tokiuose kažko sprogstančio, na o čia tik šnypštelėjo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-16 12:44
Ed bilas Kalifornijoj
na nežinau.. šūda ir veidrodinis ežero paviršius - kaip cukrus su druska.  pradžia tikrai nebloga, bet pabaiga išskystėjo ne tik mintimis, bet ir nuotaika
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-15 21:11
Gabitte
Cha cha bet vistiek smagiai.
Gera skaityti apie jaunystę padorių vyrų ; O ))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-15 20:37
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
nu toks biški stailas yra, bet darbu to pavadinti neina. šiaip eskizas paskubomis ant servetėlės stoties bufete.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-15 20:11
ir kiti
ir dabar pasitaiko. xe xe
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą