Kambaryje, kur vyko karas
paskutinio deguonies atsargas siurbčioja sienos
ir žmogaus oda nuliūdusi trinasi į jų tapetinį kailį.
Čia barzdaskutys įžengia.
Jo penklinėj pirštų –
žirklės, skustuvas ir vėjaraupiai sanguliauja.
Vaiką priliečia –
ir jo veidas scena tampa dėmėms ir zelionkai
klykia kol mėnulis savo geluonį įjungia.
Tada moterį perkerpa -
ji trim ketvirtinėmis virsta,
tokia mirtį pliaukšinčia patele.
Tada savo barzdą nusiskuta:
fejerverkas!
Po lova mėnulio geluonis sušlama
kažkokiu būdu čia atsidūręs.
Ir barzdos nebėra.
Smakro pūlis per kambarį driekiasi,
savo antpečiais giriasi.
Jį pašildę
Tironą išsiperim.