Ett hål i mitt hjärta (Skylė mano širdy)

Gal per anksti linksmybių kaukę užsidėjau,
Dar saldus prakaitas nuo tavo karsto nenudžiūvo,
Dar baltos gėlės smėlyje sušalti nesuspėjo,
Dar neatvėso patalai, kuriuos gulėjai...
Aš nedrįstu bandyti džiaugtis karšto kraujo laime
Ir kojos drebančios išduoda sugniuždytą baimę,
Ir įnirtingai dusinama cigaretė
Palieka peleninėj trupinių neišbaigtą paletę,
Ir rudo apseilėto stalo gijos
Voratinkliu išraizgo vakarykštes pinavijas,
Jų iškramtytus žiedus duonos rieke
Iš kirminų apsėstos žemės atsiriekę
Žavėjomės būties trapumo apraiškom,
Ant pilko akmeninio slenksčio išrasojusiom kaktom
Išpaišėm dvasingumo išmokto eskizus,
Pražvygautais balsais girgždėdami devizus,
Nei Dievui, nei žmonėms nereikalingus,
Skirtus vien sielos siuvinėjimui stilingam...

Neišbaigtus dygsnius linksmybių kauke
Užgožt bandau,  bet nesitraukia
Slogus tvinksėjimas (širdis ištino)...
Sudužęs laikrodis skaičiuoti šokančių minučių
Neketina...