Mano laumė sesuo
po vieną skandino
žodžius
arbatos puodelyje-
Kai medžiai
pažėrė
žemėn
išgertą saulę
ir išskleidė
pilkdrėgnį
dangų.
Vėjas, bučiuodamas
lango plyšį
ūkė
radęs vasarą,
ant lūžtančios
smilgos
užvertą...