mėnuo spindėjo, paliko
mane vieną, išdavė,
savo pilkais krateriais
gulėjo, vingiavo ilgomis
išdžiūvusiomis upėmis, šokinėjo lietus
nuo debesų, krito nuo žolės
kuokštų skaidrus vanduo, išdavė
tyliais žingsniais bėgau
sniegu, girgždėjo akmenys, mažos
atplaišėlės strigo panagėse, roviau
aukso rakštis iš savo
vidaus, skausmingai, godžiai, godžiai gėriau tavo prisirpusių
vyšnių sidrą, tyliai
nulaižiau sūrumą nuo uogų
kotelių, tykiai sėdėjai šalia
suposi tankios mėnulio
kasos, užliejusi žolę
pilka tuštumos spalva, pilnatvė
užmigdė, glostė, bučiavo, mane
pagirdė, atgaivino,
priminė tave, skaniai
ragautą mėnulio šviesoje,
jonvabalių žiburėlių
šešėliuose, žaidimą, skanų,
tavyje
Grazu, bet jeigu cia apie meile, tai man tokia "meile"- drugeliu gaudymas. pradzioje aprasytas skausmas,priklausomybe. kazkas atsitinka. paskui vel priklausomybe.godus noras atimti laisve, ir savaja laisve atiduoti.nu man tai kuryboje labiausiai patinka kova del laisves zmogaus viduje.nepriklausomybe nuo visko, kas randasi isoreje.cia tai aprasomas ejimas ratu.kankinimasis.kancia. bet kazkuo labai grazu, graziai aprasomas momentas.taciau verzimasis i laisve, tapimas savimi, kurineli labai sustiprintu.