Delnais į žemę
Varpais į dangų
Bičių kailiais išklota
Žvėries irštva tuščia
Vėjų veidais tik paliesk
Upių bėgiais nuglostyk
Girdi ką jie kalba
Ir magai suklumpa
Tik prieš save
Baimė ugnies suviliota
Rūgštimi išsiėda
Juodai baltuose sapnuose
Dar atnešk ir padėki
Gabalėlį šalia
Savo smalsumo alkį
Kaip bado dievai
Nepasotinamą
Ir tik tada
Skimbčiojant šalčiui
Subyra rasa
Smilkstančio rūko
Deivė balta
Tave į amžinybę išsiveda
Dabar tu nauja.