Laikas

Pasirodo, laikas būna nevienodas.
Kartais jis prailgsta, baisiai atsibosta
laukti ryto, brėkštant, Saulei tekant.
Laukti nesulaukti… Dega žvakė…

Mėnuo šildo skruostą, ašara
nurieda, ne iš skausmo - ne.
Šiaip, kažko vėl gaila…
Ašara nurieda, mėnuo
Glosto savo žvilgsniu,
Ranką tiesia - einam,
Kviečia jis mane.
-Negaliu, Mėnuli, neisiu aš
iš čia, kad ir kas
nutiktų, negaliu, deja.
Laukiu savo laiko, nors labai
Prailgo, atsibodo baisiai -
Laukti reikia… Saulė patekės
Ir anksti anksti, ji mane nušvies.
Saulės lauksiu naktį, keista
gal, ar ne, bet aš neiškeisiu
laiko į tave…