Jau

Paskambino vyr. brolis.
Nakčia buvo grįžęs
dar vienas -
mažiau pamaldesnis,
nes pabaigė silkę
ir šventą aliejų
bei uksusą.

Tat mantras jie buvo pamiršę.

Dangus tik rausvėjo,
matės pro ružavą stiklą,
kaip kaminas rūksta.
Girdėjau iš spengiančios kriauklės:
be reikalo sukas
tuščiąja eiga
taikomatai.

Mantras
diktuoju greitąja
į braškantį ragą
lovagalin
kaktą rasotą įrėmęs.
Ant pagalvės
šventojo slibino akys
…nei tai
– veizolai raštuoti
mūsiškės
baidyklės.