Tik pietinė vištidės pusė
išilgai po surūdijusiu vielinių laidų mazgu,
suragėjo katras jau į klevo stiebą.
Juodas dangus užtemdyti Venerai kitus duoda,
maivytis.
Ir vėjas mano galvą patrina.
Virtuvės langai sniegą geltina,
žemyn - kalnais nuo bakūžės,
matau aš sūnų savo Martyną:
prie kompiuterio per langą --
fotografija įrėminta kambary
tamsiam ant televizoriaus spalvoto stovi.
Aš be fanfaros
stebėsiu per pušų viršūnes
nakties dangaus keitimosi kryptis:
stovėsiu,
leisiu debesims pas žvaigždes keliautis,
šiltiems ir
iš burnos.