***

dar trypiu neiškritusią ašarą
vargo veidu vagotą šešėlį
ketureilius vagonus nuraškiusi
įsmingu į sužėlusią vėliavą
dar keliu nenuritintą butelį
vis į dangų plasnojantį -
gylis tampa vos apdainuojama
vasara ir šermukšniai
atodrėky žydintys
išvilioju nulesintą marškinį
stiklo veidą paglostau - duria
užmiegu kaip kas parytį - pašinas
į užlopytas venas - glumina