žalias medus
kupinas mažų
velniukų, zvimbiančių
dievui į ausį kerinčiais
regėjimais
su kiekvienu šaukštu, ateina
po apokalipsę,
išsidabinusią kaulų
ir rūdžių gaisų
suknelėmis
ir užverda virsmo
katilas virš lemūrų
kurstomos ugnies
ir sugrįžta bitės,
pačios geriausios bitės
nešinos medumi dievui
sušvinta mano akys,
nes jau seilę rydamas jaučiu,
vakarienei pasirinktas dievas-
bus skanus