Rasos akys
norėjo laisvės
pro dagių lysvę
prasibadė
Vėduoklės raštas
ant tavo kapo
rudens apuoką
išgąsdino
Laumė mažytė
nušluostė skruostą
karčios alyvos
nebepaglosto
Karalius Lyras
tyloj paskendęs
šukavo plaukus
vesinčiai nendrei
Per šalį karas
nuvinguriavo
pralošęs aistrą
sariu raudonu...