Dar niekad nebuvau kažkam
tokia skaidri lyg stiklas
tokia nuoga ir išžiūrėta
bet vis tik šydas gaubia
mane nuo tų kurie šalia
o tau leidimo netgi duot nereikia
man sukalbėjai tiesą eilėmis
o aš atsakymais verkiu
ir juos tu permatai kaskart iš naujo
lyg tau nebūtų nieko švento nei tabu
kas pasirinko ką
kas deda klaustukus
kas rodo kelią
visus atsakymus renku
ir į gyvenimo mandalą suberiu
bet tu šykštus plikos tiesos
patinka tau labiau smėlynai
vėjuotos dykumų oazės ir miražai
kiek ten jau be manęs paklaidinai
vedlys - tu aš - klausau
kas lieka kad nepasiklysčiau
žaidimas tau man išlikimas
taisyklėms čia
per trumpas galiojimas