Kuožna dėina

Kuožna dėina gīvaliuo pasaulis –
Spruogst ė barstuos pumporū žėivie,
Prīš Velykas baisē žvīgau kiaulės,
Par geguži tik žėidā žavie...

Ė tuoki beprasmėška mon ruoduos
Laika jousta prīš akis lingou,
Ė brendo par porva kāp par grouda,
Apsistuojo pri rodėns longū

Vuobėlelės kelės jau belapės
Vies pašvėlpau, palingou medius,
Ašaruo par rūka pėivas platės,
Kāp žmuogaus nuvargosė vėdos

Nieka nenuveiksi, nesuprasi –
Stėibas šakas gīvasties aukštyn
Ė vaidenas šiuo pasaulė prasmės –
Angelā – velnē anuoms pritink

Nier kuo daug Barbelē galva koltė –
Išsėverd kavuos jouduos tujaus
Ė iš lėngva taisuos ana goltė –
Ė lig rīta nieka jau nebjaus

Lai lėngva sapnų gerų svajuonė
Sops anou po biški par mėigus,
Ka iš ryta maudamuos sijuona
Jostom laimės truoškulius svaigius...