Karvės ošia kaip miškas
Girininkai spenius geni
Geniai juos nugenėtus
Visai nestuksena
Ožkos iš to paties tvarto
Bliauna vaikas pavožtas
Po kubilu klyksmas duslokas
Metalo užgožtas nevaikšto
Kiaulės iš to paties
Kaip ir ožkos neėda
Blakstienų nepasidažiusios spokso
Į paauksuotą rankinį laikrodį
Nuo šėrėjos rankos nuslinkusį
Kalakutai iš peties
Nagais įsikibę į plaukus
Plaukti nemokantį Zigmą
Šėrėjos vyrą iš srutų
Betraukiantį dūmą traukia
Prie neištekėjusios felčerės Mildos
Susiklosčius tokiai situacijai
Miškas eina į tvartą
Karvės užstoja saulę
Girininkams kai jie pietauja
Geniai vietoj kiaulių prie lovio
Ožkos po kubilu lenda
Vaikas ragus susilaužo
Šėrėja po ėdalą nardo
Zigmas sėdi po dušu
Srutas nuo savęs plauna
Kalakutai Zigmo plaukus po kiemą
Milda po velnių
Nėr kur jos dėt