rašyk.lt: Kūriniai / vejoblaska / medaus malda mirčiai

...
vienintelis šypsnis
nutolo
nugrimzdo
apsinešė akys
variniais koriais
man nesakė
ir tau nutylėjo
melagė -
atole beliko
keli aviliai..
penkios bitės
žiemos nesulaukė
anga
užlipdyta
nespėjo sugrįžt
nusileido atsargiai
kaip snaigės
ir šaukė
kokie nelaimingi
jų našlaičiai vaikai
..
man ne bičių negaila
negaila vaikų jų
sau sotūs
šiltai nektaru aprengti
o jos liko nebyliai
pas angą tysoti
ir melstis kad žiemą nešaltų giliai...

**2005. 12. 03. 20: 17**

Blogas komentaras Rodyti?

2005-12-06 07:19

atakaras

nutįso kaip medus
bet ne medus
ir jau tikrai ne vanduo

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2005-12-04 10:56

vejoblaska

ar matet nors viena impresionistini paveiksla?
turbut ne...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2005-12-03 21:33

ŽivilėZab

kažko nesiriša...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2005-12-03 21:03

POP sas

kaip reikia skaityti:
scena
1. atsistoja labai liūdnos išvaizdos į mergaitę panašus vaikinas.
2. į jį nukreipiamas labai žydros spalvos prožektorius.
3. vaikinas-mergaitė įkvepia labai daug oro.
4. didžėjus paleidžia "žydrąjį dunojų".
5. skaitovas tyru balsu vienu atodūsiu išdeklamuoja šį eilėraštį kaip parašyta - be intonacijų ir skyrybos.
6. gale suvaidina paskutinius žodžius sudėdamas rankas meldimosi poza.
7. "žydrasis dunojus" išklausomas iki galo.
8. uždaromos salės durys.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas