Kai neišskalbtas rytas,
pastoja nuo šiaurinio vėjo,
paslėpę po šimtais sijonų
savo nepaklusnumą,
sprunkame iš namų.
Subyrėję į vieną krūvą mes,
neriame kuo giliau,
be akvalangų dūstame,
be nuodėmės suklumpame,
į šaltą žvilgsnį atsakome dulkėmis.
Pilnom kišenėm slepiamės savo gūžtose,
su niekuo nesidaliname,
niekam nerūpime.