Šormoliou po lauka viejē,
Tomsoma lig pat dongaus
Žemės džiaugsmos išretiejės
Gol geltuons, nebatsigaus
Skruzdis nomėi vuos kabėnas,
Akmėnis sunkė pėlkou,
Kels apsėšnerkštė purvynās,
Kuojės vuos beparvėlkau
Varnas joudas top galūnie,
Rūkā glaustuos pamiškie
Tujau debesynu liūnā
Lyto laukās nupleškies
Premėnie skrondas numetus
Koro ugni po pečio
Ė karštuos čiuobrių erbetas
Pri stalalė jau nešo
Ė tiktā gailious, ka nieka
Nier pri ronkas, pri šalėis
Ė truobuo puosmelē nīkē
Melankuolėjė paskleis...