Rėmai

Iš lėto atitraukiu springstančias atodūsiais užuolaidas.
Rytinis “labas” – išduoti sapnai -
Apkamšo viltį trapumu ir dūsta. Na tai kas,
Arčiau esu negu manai,

Mano alyvinis naivume,

Perpiet “skanaus” iš alkio lūpų.
Suvalgykim drėgnumą sūrų gyvo paukščio sparnuose.
Nelaisvė laisvę ten užsupo.
Aš noriu skrist. Ikaro tirpstantys sparnai - nebetiesa.

Įrėminti jausmai dorybių liūne

Neįvaldytos mimikos. Ir vėl tampu išgąsdintu vaiku.
Ne per arti. Toliau už niekur.
Kartoniniam pasauly savo kvepiančių gėlių nesodinu.
Nepasikeisiu. Rožinius žvilgsnius palieku.

Taisykles gimdo mirusias. Užkliūnu.