Atlipinu akis
Ir vėl pradedu kasdieninę savo odisėją...
Alfa
Atidarau užvertą Pandoros skrynią
Įsikinkau į Sizifo jungą
Šliaužiu link Terra incognita
Ir taip kiekvieną prakeiktą dieną
Tai Damoklo kardą virš savęs jaučiu
Tai Gordijaus mazgą rišu
Tai po Amaltėjos rago srove gaivinuosi
Vis reikalauju duonos ir žaidimų
Vis bandau paslėpti savo Achilo kulną
(Net ne kulną,
O begales kulnų
Nežinau, iš kur pas mane tiek kojų...)
Vakare nusiprausiu Letos vandenimis-
Tabula rasa-
Ir atsigulu į savo numylėtą Prokrusto lovą---
Omega.