Iš tylos,
bedugnio ūko,
susikibę rankom,
žiūri
į daugybę
žiburėlių
buvę - guodę -
mylimi...
Įrėžti vardai
ir datos,
nuberti smėliu
takeliai - - -
O ant chrizantemų
tyliai
purškia
Vėlinių lietus...