Prieš tau mane paliekant

Lašelis miglos ankstų rytą tėra
Ant tavo dar miegančių lūpų
Neištarto žodžio grėsminga tyla
Ir pėdsakas liūdesio ūko.

Trumputė naktis gęsta ryto delne,
Matau, kaip šešėliai vėl traukias.
Pabusi ir tu, palytėtas šviesa,
Žiūriu į tave ir nelaukiu.

Įžengsim į dieną ne ta šiluma,
Kurios vėlei vakar pritrūkom,
Nes melas per naktį netapo tiesa
Ant tavo pabundančių lūpų.