Netikėjimo rūkas

Tuk... tuk... lietus už lango.
Ir angelams prireikia išsiverkti.
Paliesk darkart; padovanok man dangų.
Arčiausiai lašančių gimiau negerti.

Tu toks aksominis ir deginantis viską.
          Nors kartais, rodosi, išeičiau (neturiu jėgų).
                    Degu degu degu degu

                              Ir akys tviska.

Prašau, kai atsidusiu, užsimerk nedaug. Tiktai truputį...
Leisk pabūti
Daugiau nei ankančiu paukščiu... neapsnigtu rytojum.
Ledukas pelenuos netirpsta. Pažadėk man rojų.

Ugnim nusidažysiu plaukus (ir apkursiu).
Toks tikras. Toks čaižus.
Laukimas aplink kojas trinas.

                                                                                  Susidurkim.
Ir vėl kur nors netyčia.


Arba tyčia. Leisiu tau laimėt.
Nukirpk šikšnosparniams blakstienas,
Ant jų, brangusis, išsiliek.
Nors jų vokais dažniausiai tampa mano sienos...

Jei nori, galiu pamatyt pasaulį,
Senų vaizdajuosčių kampuos paskendusį,
Tiktai prašau, nebesakyk: "Juokauji",
Kai mano rytdiena bus dulkėm apsirengusi...