Septyni maži indėniukai (košmaras)

Aš plunksnų tumulų bijau.
Ir tų medinių raudonodžių dvasių.
Visus totemus nuo palangių išvaikiau,
Palovin nežiūriu – bijau surasti

Alsavimą dulkėtą ir beskonį,
Apsmilkt nenoriu dulkėm – man netinka
Spalva pilka prie cigaretės dūmų SOS signalo,
Kuris nuo vėjų dvasių paluby sutrinka.

Perskyrė patalus Vendigo* žingsniai
Ir aš – jau nebe tavo ir ne tau.
O nuo Vendigo rūgsta žemės, skyla širdys,
Vietoj tavęs tik dykumą radau.

* Vendigo – indėnų dvasia. Buvo tikima, kad jei per žemę pereina Vendigo, ši surūgsta, nebeduoda vaisių.