Kai tiesiasi rytas naujas
ir kartu kasdieniškas,
kai niekas, kas tikra,
tavęs neliečia,
prisimeni, dar vakar parsinešto
medaus ir buteliuką jodo,
tamsoj laižyti saldų šaukštą
geriau nei tyliai nusidėti.
Sukryžminusi mintį ir tikrovę,
pasitepi iliuzijos krempudra
ir pastebi,
kaip plūduriuoji
tarp laiką bandančių pajust
minučių.