Keistai ir  truputį absurdiškai apie mirtį

Kartą susistabdžiau
pro šalį einantį Gyvenimą
pasakiau, kad noriu numirti
"deja, neturiu šiandien tau
laidotuvių vainiko
anei urnos pelenams
be to, Giltinės tvarkaraštis
ir taip perpildytas
gal palaukti gali?"
kaip čia dabar
nejaugi negalima
paprasčiausiai numirti?
"na, gerai" sutiko Gyvenimas
"kompromisas - mirk iš dalies"
taip ir vaikštau po žemę
truputuką numirus
sielos nebėr, o kūnas vis gyvas
kažin kur nuėjau po mirties?

...O GAL IR DAUGIAU TOKIŲ PO ŽEMĘ VAIKŠTO?
                         
1999 m.