Išpažintis

Aš vis dar žinau

Laukinės obelys išdidžios
Jų šakose svirbeliai
Plunksnomis kutena apšarmojusias šakas
Vaikiškoj pirštinėj
Laukinis obuoliukas
Pašalus saldžiai gomurį apjuosia

Prisimenu tą skonį

Kaip ir tėvo plaukus
Sugrįžus iš malūno baltą ševeliūrą
Įstrigusį šapelį

Aš vis dar noriu jį ištraukti

Kaip iš čiobrelių medų
Upelio brastoje po rąstais kuojos
Po vakarinio girdymo iškeltos karvių uodegos
Ant tako šviežias blynas

Aš vis dar žinau koks jis šiltas

Kaip ir paskersto paršo strėnos
Vasario mėnesį
Sniege įspaustos krešulėlių uogos
***************************
Užžėlusi brydė
Plyšiai sienojuose
Neužrakintos durys tuščiame name
Ir verkianti dangaus akis pro kiaurą stogą

Dabar jau žinau, mielasis, tu pasenai