Jei žodis būtų kaip kvadratas –
nemindytas, netryptas, nenuvalkiotas.
Aštriais kampučiais
gal badytų retkarčiais,
gal pasigestumėm netaisyklingų vingių.
Jo nepriekaištingų formų
retas,
kuris nelygintų su apskritimu.
Vartytumėm kvadratą kaip patinka,
nuo to jo forma nepakinta,
o ir prasmė,
tikriausiai statiška,
pirkėjų nuo savęs neatbaidytų.
Patyliukais pasiėmę kvepiantį,
labiausiai spindintį, prasmingą –
galėtumėme mėtyt, kur patinka.