* * * *

Tą naktį
Apsalo tyla
Nurimo naktinis rūkas
Sustojo laikrodis milžinas
Praeivis paliko raktą duryse.
Subtilumas užvaldė sielos tylą

Tyliai traškėjo melodija
Vėjas ieškojo kelio atgal
Rasa plovė kojas prabėgančiai upei
Žali kilimai klojo praeities takus

Gėriau radono vyno taurę jos
Lietus buvo gražinęs mus į jau pamirštus namus
Namo tylą puošė tik šešėliai
Skambėjo beprasmis juokas

Sena fleita
Kartojo tylią melodiją
Aš dar sugrįšiu
Mano sielą priklauso tau.

Paimu likusią laiko minutę
Nužvelgiu paeiliui
Iš viršaus į apačią
Matau plyšį išlindimui
Palauksiu kol užsitrauks