Pelėkautus nusipirkau vakar. Žemė apsisuko triskart. Kepurėje atsirado dvi uogos. O pačiai ant piršto atsivėrė žaizda.
Nežinia sudužo į širdį. Gal nekviestas svečias atėjo? Bepigu jam. Gali daryti, ką nori. Tik trinasi po savo mintis, ir nieko.
Pelėkautus nešuosi į kalnus. Gal pravers. Nesvarbu, kad visos laboratorinės pelytės žuvo kartu su pasiutlige. Vis dėlto, ką gali žinoti… Nežinomybėje visuomet baugu, bet ir smagu. Niekas negali pasakyti, kiek liko man: penki dantys iškrito, o kiek dar laikys dvidešimt septyni? Užsidėsiu pelėkautus. Oi valgysiu! Net mirštantys pavydės.
- Nunešk pjuvenų į žemę, - paliepė savo klausytojai Usonifuras. – Man reikia pailsėti, nes kalno viršukalnė dar aukštai.
Ir tikrai, prisiminiau, juk aš esu beformė. Ausys kaip kiaušinio kevalas, burna – kaip degtukų dėžutė. Ir viskas. Daugiau tuščia erdvė.
... Bet aš svajoju apie formą. Norėčiau būti grumztu, riedančiu į pakalnę ir įkrentančiu į vandenyną. Po to pavirsti smėliu, kuriuo mėgaujasi vaikai. Tai taip faina...
Paliečiu pirštu tešlą. Ji turėjo būti karšta. Bet atšokau, nes buvo šalta. Taip mane palietė draugės kapas, bepliaupiantis lietus ir krentantis nuo medžio lapas.
Ir šįkart neradau formos kaip ir Usonifuro, nes užmiršau, kad einu parnešti žemės. Su pelėkautais.
Na, kiekvienas rašytojas stengiasi aptikti savo nišą. Tame tarpe ir aš. O štai Dil - yra ją seniai aptikusi, tą nišą, ir ten ramiai vis triūsia sau. Man net pavydu truputėlį... Esu pamėginusi sekti Vitmenu... Gal ir dabar vis dar tebelaikau save jo pasekėja... Sunkūs tai keliai...
Na, truputį tingiu aiškinti, nes turiu labai daug darbo - redaguoju knygą. Bet domėtis Dil kūrybine veikla man savaime jau yra malonumų malonumas. Fokusas čia tame, kad Dil labai šmaikščiai ir, sakyčiau, savotiškai, imituoja Ničės kultinį kūrinį "Taip kalbėjo Zaratustra". Imitacija ne visada yra teisingai suprantama ir ne visų priimama, bet - savaime aišku, kad, tai drąsiųjų menas. Manau, kad šia prasme ji pas mus, Rasykuose, yra unikumas.
:))) Todėl ir vertinu taip.
Aš tai neradau nė lašo formos. Šiai pta idėja būti beformiu graži, gražus ir noras įgauti formą. Gražus vardas – Usonifuras. Pelėkautų pirkimas irgi viliojanti tema, bet va nėra vystymo, tik beformė kūrinio neapčiuopiamybė, manyčiau.