Nepraeikit, berniukai, pro šalį,
kai pro langus mergaitės
mėtys savo kasas,
kai net saulė, stabtels nenusileidus,
kad į tai pažiūrėtų.
Nepalikit, nelietę sidabruotų jų šukų,
kurios ilgus metus -
vienintelės,
jų plaukus glamonėjo.
Nesutrypkit, jų kalnuotos savigarbos -
jos užaugs,
ir mylėt dar norės.