jei būčiau arbata
tai būčiau su imbieru.
be cukraus.
dangus naktim
keistai rūkais
pakimba.
ir toks šiltas
visai kaip kailinis kilimas..
stogais nebelaipiojam,
nors ir mėnulio vaikai
esam..
viskas pamažu
tampa kitaip..
o problemų vis daugėja..
kaip obuolių ant žemės.
bet ir sprendimų joms.
kaip uogienės.
kada nors
turėsiu arklį
Mongolijoj...
baltą
ir daug helio pilnų
balionėlių
21 gramas,
bet kas skaičiuoja...
ir mažasis princas
ir lapė....
ir visos visatos žvaigždės.....
nusišypsok sakau tau, žmogeliau,
juk gyvenimas – tai pasaka ir
tu ---
tos pasakos gėris!