strėlėm uždekime
mėnulį –
per šaltas jis
ledinis balkšvas veidas
juk liepsnojanti mintis
nurausvins
skruostus
akmeny iškaltus
.........................
pavargai?
nešti juodą rūką
sunki dalia
tiesa?
tad mesk miglas į šoną
tegul plyšta
plona drobė
draiskanas lengviau
nupūst
ranka
.........................
dvelki viduržiemio alsavimu
tylos akimirkos pagautu
kai virėm gervuogių
arbatą
pagardintą
samanom ir
.........................
užmigai su puodeliu
įsuptu delnuose
para netrunka tik
dieną – naktį
čia nėra ribų
pamesti žvalų ūpą
saulės kelyje –
nenuostabu
.........................
šiurena mirksnis
tvankų orą –
pailsėk
viena pažadinsiu
miškus
ir prieblandą
paskubinsiu miegoti