laimę radau temstant
nuo manęs nusisukusią
prisijaukinti bandžiau
kalbinau
net ir piktuoju
ašaros tvenkė rapsodiją
pinigas virto į alų
sielvartą žadino dugnas
diegė širdį ilgesio durklas
traukiniu lėkė nostalgija
žiežirbos kilo į dangų.
jūroje prausės mėnulis
rasa žėrėjo svajonėm
pakalnėn riedėjo
nuojautos grumstai
skausmas atėmė kojas
sapnas grąžino regėjimą
nakčiai į rytą skriejant
ji man švelniai nusišypsojo