Susimatymas

Vidury savaitės
Nusikirsiu keturis medžius
Ir iš šakų sau išsilaušiu penkminutę laiko
(ant popieriaus rašys gal keliskart daugiau)
šiam globalaus atodrėkio bei atšilimo amžiuj.

Mes galim šokt pro langą -
Tada negaišim liftui, kaip manai,

O gatvėse kvepės cappuccino putom
Ir mes ant vieno iš suolų -
sukalto gal tada
kai buvo dar madinga jo šaknis
palaistyti laiku,
o gal jau ir nukritus geležinei uždangai, -
Ir mes ant vieno tų suolų,
Apgirtusios vis vėstančiais 15 rugsėjo laipsnių
Sakysim nieko bent nelyja
Ir vėjas koks ne koks
Nors maudytis gal ir ne kas
Bet šiaip visai gražu.

Gražu
ir kokias dvi akimirkas mums bus po septyniolika,
Atrodys, lyg uostuose matuotumės
Kaspinuotas jungų kepures
Ir tokios brangios visos tokios gražios.
Arba kad mėtomės kaštonais visai po akmeninėmis
Varšuvos Šopeno parko pėdomis.

Gal kam atrodys kad per garsiai kalbam
Bet tik todėl, kad pavydės

Ir pavydės
Bet mes juk ką ne žmonės
Galima sau kartais leisti
Išsilankstykim penkminutę laiko
Per vidurį savaitės
Aš sakau