Kriauklės

Radau cikadų savo kišenėj,
Žvaigždininke,
      -
Bangos iki juodumo
sumuša dieną
ir kruvinam spinduliui
nutekejus, stoja naktis

Aš irgi žiauri -
nekalbėk, uolos klausosi
kriauklės paskalas išnešios,
geriau būkim spindinčios žuvys.

Mano akys irano gintaras,
pameni, slapstydavomes
už sidabro niekučių -
tu jas užspausdavai.

Skorpionas pasėjo vynuogių
dangus sparčiai želia,
greit nebesimatysim, taigi
kuo pradedam tuo ir pabaikim.