Gyvename XXI amžiuje. Per visą žmonijos egzistavimo istoriją kūrėsi skirtingų temperamentų žmonių grupės, kilo valstybės su savais įstatymais ir siekiais. Visa raida- nuo pirmosios gyvybės atsiradimo iki dabar, apima daugybę pasiekimų. Tai vyko žmogaus proto dėka: sukurta begalės daiktų, vis naujesnių technologijų, plėtojama pramonė, intensyvėja mokslinė veikla.
Daug žmogui reikėjo nugyventi, kad jis nebebūtų tik instinktų valdomas padaras ir apsidairytų aplinkui.
Sąvoka „ civilizacija“ žodynuose aiškinama: tai tam tikras visuomenės materialinės kultūros lygis, rodantis, kiek žmonių yra įvaldę gamtos jėgas, arba šiuolaikinė išsivysčiusių pasaulio šalių kultūra. Man aiškesnis antrasis apibūdinimas. Kuo daugiau išsilavinusių žmonių, tuo aukštesnis kultūros lygis, labiau klesti civilizacija.
Civilizuotas žmogus yra sekantis pasaulio įvykius. Civilizuotas žmogus- tai ne vien tradicinių galimybių kūrėjas, su didžiausiu užsidegimu besinaudojantis savo išradimais. Manyčiau, kad labai svarbu yra platesnis suvokimas. Neįmanoma, ko gero, būti civilizuotu žmogumi ir neturėti „ kultūringo žmogaus“ etiketės. Nesunku įsivaizduoti, jog kokią nors etiketę gali sukurti žmonės. Jeigu jau užsiminiau apie daugiskaitą, tai manau, kad civilizuotų žmonių grupė (galbūt galėčiau pavadinti tauta) turi turėti vieninga ženklų, simbolių sistemą- rašytinę kultūrą. Prisiminiau pernykštį žmogų- mūsų tolimąjį protėvį... Jis buvo „ nesugadintas civilizacijos“. Trumpa retrospektyva- klajoklystė, noras susiburti į bendruomenes, raštas ant akmenų... Vadinasi, civilizuotas žmogus negali būti vienas. Jis kuria savo aplinką, ją tobulina. Jam reikia bendrauti, rūpi savęs, gamtos pažinimas. Kitaip tariant- gyvybiškai svarbūs pokyčiai. Tačiau neturėtų būti pamirštas ir dvasingumas. Civilizuotas žmogus turi pažinti savo šalį- žinoti, kas buvo nuveikta, jausti, kokios vertybės perduodamos iš kartos į kartą. Tik tai supratęs vertini, ką turi brangiausia.
Labai svarbu susipažinti su pasaulinėmis naujovėmis, mokėti jas pritaikyti savo gyvenime. Keistas požiūris, kad mobilūs telefonai ar media galimybės bukina protą. Savaime suprantama, kad tai neturi pakeisti gyvo kontaktavimo, tačiau šios technikos naujovės praplečia bendravimo galimybes, palengvina buitį.
Kai viskas taip sparčiai vystosi, prarandamas ryšys su gamta, nebesuvokiamas kaimo grožis. Nebepastebima javų laukų, rasotu rugiagėlių, tylių vakarų grožio. Senos trobos, tvartai kelia šleikštulį, o išgirdus tarmiškai kalbantį, ar liaudies dainas dainuojantį, daugelį ima juokas. Manau, kad civilizuotas žmogus, kasdien naršydamas po internetą, važinėdamas prabangiu automobiliu, ar spręsdamas klonavimo problemas, gali arkliu pakinkytą vežimą laikyti egzotika, tačiau visiškai pamiršti, kaip žmonės gyvena ne didmiesčiuose- savotiškas išpuikimas.
Kuo toliau, tuo labiau viskas painiai ima atrodyti. Pinasi viskas- norėjau savo pamąstymus pateikti glaustai, aiškiai, tačiau dabar į galvą lenda jau laikraščiuose, knygose ir kitose žiniasklaidos priemonėse dažnai randamas derinys „ Europos civilizacija‘. Vadinasi, yra ir kitos: Amerikos, Tolimųjų rytų civilizacijos... Maža to- jos labai skiriasi.
Ką belieka dar pridurti? Manyčiau, kad „ civilizuoto žmogaus“ sąvoka yra labai plati, beveik neaprėpiama: atrodo, kad toks žmogus, sutelkdamas visas proto galimybes, kuria pažangą, tačiau tuo pačiu- vaikosi turtų, įvairovės, sudėtingumo. Viskas atsispindi jo sukurtuose bei naudojamuose daiktuose.
Kur rasti atsakymą, kodėl civilizacijos modernybės nėra tolygiai paplitę po visą pasaulį? Arba- kodėl pasigirsta minčių, jog civilizacija veda prie žmonijos susinaikinimo?..
Jau visiškai baigdama teigiu: aš norėčiau, kad būtų patobulintos mano kraštiečių- vyrų ir moterų moralinės normos. Dar norėčiau, kad kokia nors religija paveiktų daugybę mūsų žmonių civilizuotam taikos supratimui. Trečiasis noras, kad būtų įkurtas didelis pinigų fondas aukštojo mokslo studijoms ir nebekiltų minčių, jog universitetinis išsilavinimas tik išrinktiesiems. Tada mano tautiečiai būtų verti civilizuotos tautos vardo.