Aš numirčiau iš gėdos dėl savo menkavertiškumo
Kada kaskart žiūrėdamas į veidrodį
Matyčiau tobulą Tave
Negaliu būti virtuvėje
Smirda nudvėsusia žiurkė už šaldytuvo
Negaliu grįžti atgal į lovą –
Dvelkia praeitos nakties palaimomis
O šiuo metu prašau tik trupučio skausmo
Duosiu tai, ko negalėsi grąžinti
Paimsiu tai, ko mažiausiai reikia
Tamsus langas prašvinta dar tamsesnėmis vaivorykštės spalvomis
Nužudysiu tai, ko labiausiai gaila
Galbūt ta tamsi vaivorykštė Tavo giedrame danguje esu aš?...
Sunku galvoti kuo būsi
Kada net nežinai kas esi
Ar žinai kuo tiki?
O gal gyveni tik todėl, kad taip daro ir visi kiti?...
Egzistaviamas nėra gyvenimas,
Bet
Gyvenimas yra egzistavimas
Kažkas negerai su manimi...
Nepamenu to, kuo buvau dar vakar
Kada dar buvau purvinas,
Bet Tu juk privalėjai mane nuprausti...