Einu per įvairybę
Keista
Ji tokio vieno veido
Pilni namai žmonių
Daiktų
O akys vienos
ir aš žinau jog tu
ir tu žinai kad aš
Ir oras toks gilus
kaip godžios balso lūpos
O laikas išsiliejęs-
akys
kai žaisdavom kiklopą
Čia nėra „pamenu“
gal metas
Einu per vieno veido įvairybę
Tikriausiai tau sakyt nereikia
„vis paprastėju
vis aiškiau regiu“