Lietus nusileido kaip uždanga. Ūmai pritemo, kiemas ištuštėjo. Lijo smarkiai: asfalto įdubos prisipildė vandens, stambūs lašai kaip akmenys ištikšdavo į pusapvalius burbulus balose.
Liūtis ritmingai plakė į stiklą, šaltas vanduo prasprūsdavo pro plyšius lango apačioje ir smulkiais latakais tekėjo per medinę palangę.
Maža mergaitė stovėjo sustingusi prie lango ir kibiomis mažomis rankytėmis glėbyje gniaužė didelę nelaimingą katę.
Atkaklus mergaitės žvilgsnis, įsmeigtas į kažkokį tašką kieme, maldaujančios senės katės akys ir vandens gausmas iš lauko lydėsi su namų prietema ir tyla.
Namuose gyveno jos trys: mama, mergaitė ir pilka katė. Tėtis ir šuo buvo išėję prieš metus.
Mergaitei mama aiškindavo, kad, matai, taip jau yra: katės ir šunys negali gyventi po vienu stogu. Kažkam reikėjo išeiti. Šuo buvo tėčio.
“Aišku, - galvodavo mergaitė, - kaip šuo gyventų be tėčio? Kas jį išvestų pasivaikščioti ir nupirktų kaulų? ”.
Taigi joms trims teko gyventi truputį kitaip: mama išeidavo dirbti svetimos kalbos mokytoja, mergaitę išsivesdavo močiutė, katė per dieną likdavo saugoti namų.
Žinoma, katė – prastesnis sargas nei šuo, bet iš bėdos, kaip sako močiutė, viskas tinka.
Vasarą mama nedirba. Tada jos gyvena taip: mergaitė neina pas močiutę, ryte pasiima katę ir nušlepsi pas mamą į lovą. Jos ilgai guli ir kalbasi. Paskui mama atsikelia ir atneša puodelį kakavos ir pusryčius.
Dieną mergaitė su mama visada kur nors eina. Pas mamos drauges valgyti saldainių ir gerti arbatos. Pas močiutę į sodą. Arba į “Saulutę” gatvės gale.
Grįžusios žiūri filmą apie gražuolę Luną. Kai užaugs, mergaitė norėtų būti tokia kaip Luna.
Kartais mama nuveda mergaitę pas tėtį. Dabar tėtis turi naują žmoną Gitaną ir didelę pilką pelę Šinšilą. Šuo miega prie Šinšilos narvelio.
Kartą Gitana vaišino mergaitę apelsinais, labai šypsojosi ir klausinėjo, ar nenorėtų gyventi pas juos.
Bet mergaitė norėtų, kad tėtis pasiimtų Šinšilą ir grįžtų pas ją, mamą ir katę. Katė, aišku, gaudo peles, bet Šinšilos nepapjautų. Šinšila gyvena narvelyje.
Šuo galėtų gyventi su Gitana. Gitana išvestų šunį pasivaikščioti ir nupirktų kaulų.
Mergaitė paaiškino tai mamai, bet mama supyko. Paskui pasakė, kad baigėsi cukrus ir kakava, ir viena pati išėjo į “Saulutę”. Sakė, greit grįš.
Mergaitė su kate atsistojo prie lango ir pradėjo laukti. Šiltas kūnas glėbyje ir žvilgsnis, įsmeigtas į tašką, kuriam turėtų pasirodyti mama, teikė vilties.
Gatvėse su mergaitės mama lijo. Mergaitė laukė.
Pagaliau pro pilko blokinio namo kampą išniro moters su skėčiu figūra. Į kiemą išbėgo kaimynų vaikai ir su įkarščiu sulipo į didžiausias balas.
Lauke vangiai lašnojo. Lašai atsitrenkdavo į balų vandenį ir išsisklaidydavo dideliais virpančiais ratilais. Lietus rimo.
(2005-08-14)