***

O, ragana, pirmosios nuodėmingos moters dukra, ko Tau bijoti?
Išsidraikiusiais plaukais, paklaikusiomis akimis, nuoga ir basa bėgi tu
                                                                          prarajos krašteliu.
"Meilėmeilėmeilė - Taip!
Nuodėmėnuodėmėnuodėmė"
Užkeikimą šnabžda sukepusios tavosios lūpos.
Tavo šlaunys kvepia ambra ir muskusu,
Tavo krūtys dvelkia medumi ir pienu.
Žavėti ir gundyti- štai Tavo likimas.
Tai įrašyta. Taip turi būti.
Virpančioje rankoje tiesi prisirpusį ir saldų obuolį.
Adomo sūnus jį paims.
Tai įrašyta. Taip turi būti.
Tad ragana, raganos dukra, ko Tau bijoti?
Meilėmeilėmeilė - taip!
Nuodėmėnuodėmėnuodėmė