pakraštinė moteris

girgždėdama į pietumis baltai
aplaistytą parkelio celę,
nešuos ligoninėmis kvepiančią,
geltoną skaitymų knygelę.

vis trūkinėdama rasa po ąžuolu
mėlynai kaštonu susiraitau
į šalto ketaus persuktą suoliuką,
į tarpkojį nubraukusi žaliai
šilkiniu motinos sijonu pavasarį -
ne vyrą, bet jau ne berniuką..

bažnytinių paukščių po apgamėliais
it laumžirgių nardymas,
ir išnarintų tulpių sąstingiai -
sfinkso poza -saulės tardymas.

budžiu. smeigtukas vatos tamponėly,
įkibus į varinį medalioną,
delnais kapstydama takelio smėlį -
tau - man - čia - į fontanėlį..

tu vienas praeini jau apkramtytais
ir pūkuotais katilėliais nešinas,
vilnėtas ir medunešis,
gyslotas mano meškinas

Vidmantui R.