Rašyk
Eilės (72278)
Fantastika (2173)
Esė (1688)
Proza (10358)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 22 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Rudens gailumas man toks savas.
nuvytusių gėlių žiauri mirtis.
pavys Mus vėjas, kurs nakty gyvena.
ir braidančią vienatvę gaubia paslaptim.

Pajuos dangus ties horizontu.
užgesinęs saulė Tau ir Man...
pamiršime gėles, kurias sodinom
ir lyg paklaikę bėgsime tolyn...

Braukdami rankas per aštrią žolę,
pargriūsim ties tuščiom viltim.
supratę, kad gėlių jau neprikelism...
virsime kalnų šiauriniais vėjais...
beribėm naktimis.

Tyli vienatvė vis dar žais.
pakelėse ties rugių laukais.
lietus vis gros...
naktimis kai vės -
mūs nužydėję sodai vel pravirks...

Rūke paskęsta nebylus ramumas.
tyliu skausmu užliedamas miškus ir pievas.
o nužydėjusius mūs sodus vėlei
draskys šalti lediniai šiaurės vėjai...

2002-02-20 00:00
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 13 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-11-16 13:53
min
min
be lūžio. 2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą