Kažką norėjau pasakyti

Kažkada norėjau kažką padaryti. Dabar neprisimenu ką. Ir kada. Turbūt seniai, jeigu neprisimenu. Gal vakar. Ne, greičiausiai šįryt. Kažką svarbaus. Gal į parduotuvę turėjau nueiti? Druskos yra, duonos, degtukų taip pat. Reiškia kažkas kito bus. Ar buvo? Ai, nesvarbu.
Tai va. Kažką norėjau pasakyti. A, nu taip, apie tą padarymą. Kažkada turėjau kažką padaryti, labai svarbaus. Neprisimenu, padariau ar ne. Gal vis gi padariau, gal be reikalo čia suku galvą. Gaila - pasiklausti nėra pas ką. Pati mirė, seniai. Vaikai kažkur kitur, muset, gyvena, kad jų čia nematyt. Ale, kad taip pas nieką negali nieko sužinot. Visada taip.
Na, nieko, prisiminsiu. Taip ir kitais kartais būdavo, žiūrėk kažką pamiršau, o paskum staiga -ir prisimenu. Ar nebūdavo taip? Gal ir maišau kažką.
Prieš karą, pamenu, lietus kad užėjo, o rugiai tik nupjauti, dar suvežti nespėjom... Ar po karo?
Ale kad rugių niekada ir nesėjom. Ai, nu tai čia gi Vacys pasakojo. Taip, taip, jau prisiminiau. O po karo tai... pala, po kurio?
Bet tai ką aš visgi buvau sumąstęs nuveikti? Kada? Gal seniai. Bet tai būčiau užmiršęs, jeigu seniai. Kažko ramybės nerandu. Gal visgi anksčiau, tai yra, dabar turiu padaryti.
Kad taip pasiklausti pas ką. Bet tai pas ką čia klausi. Durnas, sakys, nežino, ko nori. Pačiutei, tai gerai, pasimirė ir nei jai sukti galvą, nei ką. Guli sau...
Ot, tai durnius, nu tikras gi asilas, taigi Agotukė popiet ir pasimirė, šiandien. Guli prie karvių. Gi reikia jas parsivesti, kol dar nesutemo...