Lipšniais popieriniais sparneliais
marginai savo maldas.
O jos leidos žemyn.
Raudonos,
taškuotos.
Nublukusiom vaško žvakelėm
gnaibiau joms kojas
ir deginau.
O bumbulėtais sparnais
kabinėjau lubas —
kad bent kiek pasistiebtų.
Liaukis siūlęs
savo dievą.
Šiandien man reikia
manojo Velnio.