Galbūt tai sapnas...

“Atėjo žmogus”, - sušnarėjo žolė po mano kojomis. Aš vis gilyn ir gilyn bridau į pievą. Sustojau jos viduryje. Bent taip man atrodė. Atsisėdau ant vasaros išdžiovintos žolės. Mintys bėgiojo tais lapais, žiedais, vabaliukais. Žemė traukė prie savęs. Ir aš atsiguliau į glėbį laukinių laukinių augalų. O prieš akis atsivėrė mėlynas dangus su savo baltaisiais augintiniais. Ir vėl prisiminiau vaikystę, kai akimis ganydavau tuos debesis. Žinojau, kad vėl mažas vaikas atvedė mane čionai.
Žvelgiau į dangų. Mačiau kaip paukščiai skrodžia jį. Ech… kaip dabar norėčiau būt vienas iš jų. Kiek laiko taip gulėjau? Nežinau. Bet žvilgsnis užkliuvo už paukščio – vienišo skrajūno. Jis grakščiai suko ratus. Ne – neskrido, bet sklandė. Mėgavosi kiekviena skrydžio akimirka. Tai galėjo būti tik vienas paukštis – Erelis. Negalėjau, o gal nenorėjau atitraukti nuo jo akių. Tiesiog aš jam pavydėjau. O mintyse kartojau: “Leisk nors keliom akimirkom pavirsti tavimi ir pasigrožėti žeme iš viršaus. Leisk pajusti skrydžio malonumą.” Žinojau, kad taip nebus, bet troškau. Šiltas vėjelis smelkėsi į mano kūną, o saulės šiluma švelniai glostė skruostus bandydama mane užmigdyti. Bet aš neatitraukiau akių nuo to didingo paukščio. Bet …
Bet aš suvokiau, kad žvelgiu nebe į dangų. Žiūrėjau į juodą tašką. Į nejudančią dėmę žalioje pievoje. Tai atrodė neįtikėtina, bet juk tas taškas buvau aš. Tik dabar suvokiau, kad skrendu. Gaudau vėjo gūsius, kad sklandyčiau. Negi mano noras išsipildė? Aš jaučiausi laisvas erdvėje. Kaip gera būt paukščiu. Sukau ratus ir žvelgiau į tolį, kur žemė susiliejo su dangumi. Jausmas nepakartojamas. Kiek laiko taip sklendžiau? Tiesiog to nejaučiau. Bet norėjosi pažvelgti į save – žmogų, iš arčiau. Ir staigiai nėriau žemyn. Kūnas ryškėjo. Jau mačiau nebe tašką, o žmogų žvelgiantį į mane. Artėjau prie jo. Ir…
Ir mačiau, kaip tik ką staigiai krentantis paukštis išskleidė sparnus ir vėl pradėjo kilti. Jis nuskrido. Žvilgsniu lydėjau tolstantį erelį, kuriuo buvau pavirtęs. Ir tik dabar supratau, kad stoviu vidury pievos…
Ar tai buvo sapnas? Gal. Tebūnie tai sapnas, nors jo įspūdžius jaučiu pasilikusius mano mintyse…