nežinau, ar kas dar skaito senus kūrinius, bet turėtų. patarimas: neklausykit čia tų apsirūkiusių menininkų komentaruose: paskutinė dalis - pati geriausia. kūrinio esmė - ne pamėtyti gražių ašarėlių graudulingų mergaičių, kurių niekas nemyli, džiaugsmui, o kažką pasakyti.
o man kliūva pvz. "laksiu rieškčiomis", pas lakimo procesas jau reiškia, kad tai geriama liežuviu, todėl to rieškutės čia visai neįsipaišo.. manieringai skamba, dirbtinai. Yra ir daugiau tokių "neatitikimų". Pvz. "vysiuosi tavo glėbin" - " vysiuosi " reikalauja galininko, o čia - vietininkas nežinia kodėl...
dar šita strofa:
"Ragausiu pirštų
pagalvėles
savo oda-
truputėlį pakilsiu į orą
ir šypsosiuos lyg
užvakar pamišusi "
čia ragaujama ir pirštų pagalvėles ir odą? ar kaip?..
vienžo man susidrė įspūdis, kad buvo užrašyta ir net atidžiai neperskaityta, kas užrašyta.
Kita vertus trečiasis gabaliukas net labai neblogas.
"ir alpsiu it menininiam filme" - nea, disonansiškai suskambėjo, ir pabaigą dar reik perziuret, bet visa kita - nepaprastai gražu, taip subtilu ir gilu, kad..ui..šiurpuliukai per kūną nubėgo..:)
na, cia toks mano įprotis- pabaigoj padaryt ką nors ne taip :) visada, kad ir ką bedaryčiau, o ypač kalbant apie kūrybą, pabaigoj iškrečiu mažesnę ar didesnę nesamonę. nuoširdžiai apgailestauju
p.s. bet pasitaisyti- nepavyksta..