Kvepia lyg miežiai

Įkišau galvą tarp kojų
iš apačios visa
gražiau
pasirodė
žalia tvora
raiba višta prie nubalnotų kelių
ir nugertas alaus butelis
rankoje
pasistiebiau
tačiau
neišsigandau aš aukščio
pats
pagalvok
naudingi mainai
amžinybė vietoj laikinumo
pasitaikius progai
būtinai sukeisiu
šiltas sodas už išmintą žolę
sraunios upės vietoj kaimynų tvenkinio
violetinis dangus už kuklias svajones

ir
išmainiau

plakė rykštėmis padus
o aš geras buvau
vis rinkau akmenėlius
į krepšį
sakiau
apmėtysiu
kai dilgint ims smilgomis paširdžius
vekselių prašydami
pavasarį