Žaliaakiam asiūklių miškui
Prasikalus pro pėdų trypimą
Suguža ant jo lūpų putpelės
Perėt. Nekramtytas jas nuryja,
Kriokdamas įspjauna į žvaigždes.
Ir nutiesiąs paukščių taką.
Eis pardavinėti neskalavęs
Džino Butelio valias...
Nuogą karvę pasigauna:
-Deive Hator, pagimdykit mane
Ryt Nilas patvins, krokodilais
Užtupės šonkaulį atidavusias
Figmedžių girias..
Klūpi, steni džino raudas...
Ir kaip visada tarpuvartėj
Užmiega- tarp žemės ir dangaus
Lovio, tai yra Tavęs
Jis nori ėst...


Valentas Šlaustas_










