*** [Ar mažai...]

Ar mažai gyventi teks, ar daug
Ant likimo niekada nerūstauk
Ir žadėto atilsio nelauk –
Grįši dar nesyk į savo būstą...
Atsisėsi tarp nučiupinėtų
Šimtąkart senų mielų daiktų.
Knygos ir paveikslai – savo vietoj,
Tarsi laukė, kol ateisi tu.
Krosnis (dar karšta!) pakvies sušilti,
Pailsėt po skrydžių neramių.
Paskaitysi Vitmeną ir Rilkę,
Gal pratęsi ginčą su Kamiu.
Ant palangės popieriai nublukę
Krūsnas posmų nebaigtų primins.
Pro sapnus nusišypsos anūkė
Sodo ir darželio gėlėmis.
Išsijudins voras iš kertės.
Tyliai mirktels kaktusas pražydęs.
O išeinant... žvilgsnis palydės
Žaidžiančios ant kilimo pelytės.